lt  |  en  |  ru 
į pradžią
 
 
 
 
 
 
 
 
 

Išeikite iš jos mano žmonės 1 d.

 

Išeikite iš jos mano žmonės

 

Pradėsiu žodžiais iš Apreiškimo Jonui.
Apr 17, 1-6:
Tuomet atėjo vienas iš septynių angelų, turėjusių septynis dubenis, ir prakalbino mane, sakydamas: „Eikš, aš parodysiu tau teismą didžiosios paleistuvės, sėdinčios ant daugybės vandenų. Su ja ištvirkavo žemės karaliai, ir jos ištvirkavimo vynu pasigėrė žemės gyventojai”. Ir jis Dvasia nunešė mane į dykumą. Ir aš išvydau moterį, sėdinčią ant skaisčiai raudono žvėries, pilno piktžodžiavimo vardų, turinčio septynias galvas ir dešimt ragų. Moteris buvo apsivilkusi purpuru ir škarlatu, išsipuošusi auksu, brangakmeniais ir perlais. Ji laikė rankoje aukso taurę, pilną savo ištvirkavimo šlykštybių ir nešvarumų. Ant jos kaktos buvo užrašytas vardas: „Paslaptis, didžioji Babelė, ištvirkėlių ir žemės šlykštybių motina”. Mačiau tą moterį, girtą nuo šventųjų kraujo ir nuo Jėzaus liudytojų kraujo. Ją matydamas, aš stebėte stebėjausi.
Apr 17, 18:
Ta moteris, kurią regėjai, yra didysis miestas, valdantis žemės karalius”.
Ar niekada neuždavėte sau klausimo, apie ką šios eilutės Apreiškimo knygoje? Atsimenu laiką, kai jau buvau įtikėjusi, tiksliau priėmusi, kad Jėzus Kristus yra mano gelbėtojas, bet dar nuoširdžiai laikiau save katalike. Aš dar nelabai skyriau, kas yra krikščionybė, o kas katalikybė, bet mane jau buvo pradėjęs smarkiai jaudinti neatitikimas tarp Švento Rašto ir kai kurių katalikų mokomų dalykų. Tai buvo tiesos ieškojimo metas. Aš skaičiau Bibliją, skaičiau ir Apreiškimo knygą ir beveik nieko ten nesupratau ir labai norėjau išsiaiškinti, ką tie vaizdiniai reiškia, taip pat ir kas ta Babelė iš 17 ir 18 skyriaus. Katalikų kunigai aiškino šią mano cituotą vieta taip, kad Babelė yra Romos miestas, Romos imperija, kur buvo persekiojami krikščionys, kurioje klestėjo pasileidimas ir kuri netrukus subyrėjo. Bet aš galvojau: „negi tik tai? Juk Biblija dvasinė knyga. Argi šitie Apreiškimo knygos žodžiai nebereikšmingi mums šiandien?“ Ir ėmiausi ieškoti internete anglų kalba, kaip šitas eilutes aiškina kiti. Ir radau tokį puslapį, mane didžiai papiktinusį.

 

 

Ten buvo pavaizduota toji moteris ant žvėries ir buvo netrumpas aprašymas, paaiškinantis, kad toji paleistuvė Apreiškimo knygoje ne kas kita, o Romos katalikų bažnyčia, kuriai aš taip nuoširdžiai laikiau save priklausančia. Viskas buvo paremta Dievo žodžiu. Tas puslapis mane sukrėtė, aš galvojau: “Kaip jie drįsta taip teigti, kaip jie sau tai leidžia?“ Ir šitas pyktis išėjo man į naudą. Nes tai buvo postūmis dar daugiau melstis, kelti maldoje klausimus Dievui, skaityti Bibliją ir gilintis į katalikų mokymą, katekizmą studijuoti. Aš norėjau apginti katalikus, įrodyti, kad tai netiesa, bet vietoje to radau jų mokyme vis daugiau ir daugiau dalykų, prasilenkiančių su Dievo Žodžiu. Ir labai baisų dalykų katalikų bažnyčios istorijoje ir labai negražių dalykų dabartiniais laikais. Tokiu būdu Dievas po truputėlį atvėrė man akis.
Ir jeigu šiandien kas nors iš jūsų taip pat supyks ant manęs, teišeina tai į naudą ir jums. Melskitės, klauskite Viešpaties, kad apreikštų jums tiesą. Jei iš tiesų norite ją žinoti. Nes kartais patogiau jos nežinoti, nes tiesa skaudina ir nėra lengva ją priimti. Nes tiesa verčia daryti sprendimus ir keisti savo gyvenimą...
Grįžkime vėl į Apreiškimo knygą.
Apr 18, 1-6:
Paskui aš išvydau kitą angelą, nužengiantį iš dangaus ir turintį didžią valdžią. Žemė nušvito nuo jo šlovės. O jis šaukė galingai, stipriu balsu: „Krito, krito didžioji Babelė! Ji pavirto demonų buveine, visų netyrųjų dvasių pastoge, visų nešvarių ir nekenčiamų paukščių narvu. Nuo jos ištvirkimo įniršio vyno buvo girtos visos tautos; žemės karaliai su ja ištvirkavo, o žemės pirkliai pralobo iš jos nežabotos prabangos”. Ir aš išgirdau iš dangaus kitą balsą, skelbiantį: „Išeikite iš jos, mano žmonės, kad nedalyvautumėte jos nuodėmėse ir nepatirtumėte jos negandų! Nes jos nuodėmės pasiekė dangų, ir Dievas prisiminė jos piktadarystes. Atmokėkite jai, kaip ji jums atlygino, ir atiduokite dvigubai pagal jos darbus. Dvigubai sumaišykite taurę, kurią ji jums maišė.
Tarkim, minutėlei tarkim, kad čia vis tik eina kalba apie Romos imperiją. Tada šios pranašystės žodžiai jau turėtų būti išsipildę. Ar žinote krikščionybės istoriją? Gal manote, kad krikščionys iš tiesų išėjo ir paliko griūvančią Romos imperiją Dievo rūstybei, taip kaip čia jiems liepiama? Ar kaip tik priešingai, susiliejo su ta imperija ir krikščionybę padarė valstybine religija? Iš istorijos mes žinome, kad krikščionys nepasitraukė iš Romos imperijos. Mes žinome, kad imperatorius Konstantinas įteisino krikščionybę kaip religiją, tarpe kitų religijų, o neilgai trukus ji buvo paskelbta valstybine religija. Ir visi buvo priversti skubiai „įtikėti“. Žiauri tiesa. Kitas dalykas, teigti, kad tik Romos imperijos tvarka buvo bjauri Dievo akyse ir nusipelnė bausmės būtų keista. Jeigu bent kiek domėjotės istorija, tai žinote, kad buvo daug kitų imperijų ir iki Romos, ir po jos, ne mažiau žiaurių. Taigi mes matome, kad ši rašto vieta negali būti skirta konkrečiai būtent Romai ar Romos imperijai.
Pažiūrėkime dar toliau, kas kalbama apie Babelę:
Apr 18, 11-13:
Žemės pirkliai verks ir gedės jos, nes niekas jau nebepirks jų atplukdytų prekių: aukso, sidabro, brangakmenių, perlų, švelnios drobės, purpuro, šilko, škarlato, jokios kvapios medienos, jokių dramblio kaulo dirbinių, jokių brangmedžio rakandų, nei vario, geležies, marmuro, cinamono, kvapių augalų, miros, smilkalų, vyno, aliejaus, smulkių miltų, kviečių, galvijų, avių, arklių, vežimų, žmonių kūnų ir sielų.
Štai matome, tas miestas, valstybė, ar kas tai bebūtų turtingas. Ir tarpe kitų prekių minima žmonių kūnai ir sielos. Šito nepaaiškinsi šiaip vergove. Kas gi prekiauja sielomis? Tai jau aiški nuoroda ne į konkretų istorinį Romos miestą, bet į dvasinį dalyką.
Apr 18, 21-24:
Tuomet vienas galingas angelas iškėlė akmenį, tarsi didelį girnakmenį, ir sviedė jį į jūrą, sakydamas: „Tokiu smarkumu bus nublokštas didysis Babelės miestas, ir jo nebebus galima rasti. Nebesigirdės daugiau tavyje arfininkų, giesmininkų, vamzdininkų, trimitininkų balsų. Niekas neberas tavyje nė vieno jokio meno kūrėjo, ir nebesigirdės tavyje malūno dūzgimo. Tavyje nebešvies žiburio spindulys, niekas nebegirdės jaunikio ir nuotakos balso. Nes tavo pirkliai buvo tapę žemės didžiūnais, nes tavo burtais buvo suvedžiotos visos tautos ir tavyje buvo rastas pranašų ir šventųjų ir visų žemėje nužudytųjų kraujas”.
Čia keletas dalykų. Mes matome, kad Babelė mėgsta menus, kad žmonės ten išsilavinę, kultūringi, turtingi ir išdidūs. Pirklių išdidumas – tai pirmoji priežastis, dėl ko Babelė bus sunaikinta.
Prisiminkime, kad Babelė yra aprašyta ir Senajame Testamente. Štai kas vyko nedaug laiko praėjus po tvano:
Pr 11, 1-9:
Visi žemės gyventojai kalbėjo viena kalba. Besikeldami toliau į rytus, jie rado lygumą Šinaro krašte ir ten apsigyveno. Jie kalbėjosi: „Pasidirbinkime plytų ir gerai jas išdekime”. Plytas jie naudojo vietoje akmenų, o dervą-vietoje kalkių. Jie tarėsi: „Pasistatykime miestą ir bokštą, kurio viršūnė siektų dangų. Išgarsinkime savo vardą prieš išsiskirstydami į visus kraštus!” Viešpats nužengė pasižiūrėti miesto ir bokšto, kurį žmonės statė, ir tarė: „Jie yra viena tauta ir visi kalba viena kalba. Jie pradėjo tai daryti ir nėra nieko, ko jie negalėtų pasiekti, jeigu nusprendžia. Nusileiskime ir sumaišykime jų kalbą, kad jie nebesuprastų vienas kito!” Viešpats juos išsklaidė po visą žemės paviršių, ir jie nustojo statę miestą. Todėl tą miestą praminė Babele, nes ten Viešpats sumaišė jų kalbą ir iš ten Viešpats išsklaidė juos į visus žemės kraštus.
Babelė – žmonių išdidumo ir gyvenimo be nuolankumo ir meilės Dievui simbolis. „Išgarsinkime savo vardą“ – štai priklausančių jai šūkis. Atrodytų, kad čia neminima jokia konkreti kūniška nuodėmė, tų plytų lyg ir nevogė, nežudė vienas kito, taip šauniai sutartinai dirbo, viena tokia tik smulkmenėlė – visiškai nėra nuoširdžios meilės Dievui, absoliutus savo Kūrėjo nepaisymas. „Darau ką noriu, darau kaip man patogiau.“
Skaitydami Senąjį Testamentą mes susiduriame su chaldėjų valdomu Babilonu, žyniavimo ir įvairiausių dievų garbinimo vieta, kadaise labai galingos imperijos religiniu centru – tai toji pati Babelė, minima pradžios knygoje ir Apreiškime Jonui. Ir praktiškai tie patys žodžiai apie jo sunaikinimą ir perspėjimas žmonėms:
Jer 51, 42-53
Jūra įsiveržė į Babiloną, daugybė bangų užliejo jį. Jo miestai virto dykyne, išdžiūvusia žeme, kurioje niekas negyvena ir joks žmogus per ją nekeliauja. Aš nubausiu Belį Babilone ir išplėšiu iš jo gerklės, ką jis prarijo. Tautos nebeplauks pas jį. Babilono sienos krito. Išeik iš jo, mano tauta! Kiekvienas gelbėkite savo gyvybę nuo degančios Viešpaties rūstybės. Nenusiminkite, neišsigąskite gandų, kurie kas metai sklis krašte apie neramumus ir valdovų tarpusavio kovas. Ateina laikas, kai Aš teisiu Babilono atvaizdus; visas kraštas susigės, o jo gyventojai bus išžudyti. Tada dangus, žemė ir visa, kas juose yra, džiaugsis žuvimu Babilono, kurį užims iš šiaurės atėjęs naikintojas. Kaip Babilono ranka žudė Izraelyje, taip Babilone kris nužudytieji. Jūs, kurie ištrūkote nuo kardo, eikite, nestovėkite vietoje, ir, toli būdami, atsiminkite Viešpatį ir Jeruzalę”. Mes susigėdome, girdėdami pajuokas; gėda apdengė mūsų veidus, kai svetimi atėjo į šventąją vietą Viešpaties namuose. „Ateis diena, kai Aš nuteisiu jų drožinius; tuomet visame krašte vaitos sužeistieji. Jei Babilonas pakiltų iki dangaus ir savo pilis pastatytų iki debesų, mano siųstas naikintojas užklups jį”,-sako Viešpats.
Grįžtam į Apreiškimą Jonui. Dėl ko gi taip baudžiamas Babilonas arba Babelė?
Apr 18, 23-24:
Nes tavo pirkliai buvo tapę žemės didžiūnais, nes tavo burtais buvo suvedžiotos visos tautos ir tavyje buvo rastas pranašų ir šventųjų ir visų žemėje nužudytųjų kraujas”.
Ir taip pat galime prisiminti panašią eilutę truputį aukščiau,
Apr 18, 3:
Nuo jos ištvirkimo įniršio vyno buvo girtos visos tautos; žemės karaliai su ja ištvirkavo, o žemės pirkliai pralobo iš jos nežabotos prabangos
Ir dar iš 17 skyriaus:
Apr 17, 2:
Su ja ištvirkavo žemės karaliai, ir jos ištvirkavimo vynu pasigėrė žemės gyventojai
Matome minint paleistuvavimą, burtus, visų tautų apsvaiginimą, suvedžiojimą ir ištvirkavimą.
Mes žinome, kad Biblijoje paleistuvavimas ir ištvirkavimas labai dažnai suprantamas ne tiesiogine prasme. Šis įvaizdis reiškia svetimų dievų garbinimą. Paskaitykite bet kurį iš pranašų: Izaiją, Jeremiją, arba kad ir Ezechielio 16 skyrių, jūs pamatysite, kokie įvaizdžiai naudojami Biblijoje svetimų dievų ir įvairiausių stabų garbinimui nusakyti. Vadinasi Babelė ne tik išdidi ir nepaiso savo Kūrėjo, laiko save protinga ir galinga, bet ir garbina svetimus Dievus. Dideliu mastu, nes tai apima visą žemę.
Na ir dar. Lyg nebūtų gana to, ką iki šiol jau išsiaiškinom apie Babelę – skaitome apie pranašų, šventųjų (tuo metu, kai buvo rašomas Apreiškimas Jonui šis žodis buvo naudojamas Jėzaus Kristaus sekėjams nusakyti) ir ne vien jų, bet visų žemėje nužudytųjų kraują. Per skambus kaltinimas Romai kaip paprastam miestui ar net ir vienai imperijai. Babelė žudo, žudo tuos, kurie nenori svaigintis ir ištvirkauti, taip kaip ji nusakiusi, žudo ir tuos, kuriuos apsvaigina, nes tas apsvaigimas mirtinas. O taip pat ir bet kuriuos kitus, siekdama savo tikslų, nes žmonių kūnai ir sielos jai tėra tik prekė.
Kas gi tas šlykštus Dievo akyse, žiaurus, baisus miestas, o gal valstybė? Aš minėjau Babelę aprašytą pradžios knygoje, Babilono valstybę, Romos imperiją, bet istoriškai negalima įvardinti tik vieno konkretaus miesto ar valstybės, nes buvo ir yra labai daug tokių miestų ir valstybių. Tai ne vienas miestas ir ne viena valstybė, tai visa sistema. Kiekviename laikmetyje iškyla vis naujos valstybės, bet sistema praktiškai ta pati. Religinė sistema.
Aš taip norėčiau pasakyti, kad ten kur rašoma apie Babelę, turima omenyje tik katalikų bažnyčia, bet tai būtų pernelyg supaprastintas požiūris. Kai prisimename istoriją, kas vyko tuo metu, kai katalikybė buvo valstybinė religija, kryžiaus žygius, inkvizicijos laužus, indulgencijas, dvasininkų ištvirkavimą ir pelno troškimą, žmonių kvailinimą ir išnaudojimą, pusiau pagoniškas puošnias apeigas žmonėms nesuprantama kalba, taip, negalime paneigti, kad viskas labai atitinka. Bet ne vien katalikai žudė jiems neįtikusius ar atsisakiusius garbinti Dievą taip, kaip jiems įsakyta, žmones. Ne vien katalikai dabar stengiasi užimti valdančius postus ir kuo daugiau pasipelnyti. Ne vien katalikų bažnyčioje manipuliuojama žmonėmis. Todėl tai nėra vien tik katalikų bažnyčia ar kokia nors kita atskira bažnytinė organizacija. Tai visa religinė sistema. Visa. Visos religinės organizacijos yra tos Babelės dalis.
Religija, nuo neatmenamų laikų flirtuojanti su valdžios struktūromis ir siekianti valdyti ne tik žmonių kūnus, bet ir sielas.

 


Žiauriai tai skamba, bet aš teigiu, kad net ir mūsų laikų vadinamoji krikščionybė ir yra toji aprašytoji Apreiškime Jonui paleistuvė Babelė. Tokia krikščionybė, kuri suvokia ir įvardija save kaip religiją, neišvengiamai yra tos Babelės dalis.
Jūs galite sakyti: "ką tu, tai buvo senais laikais, dabar krikščioniškos religinės organizacijos nieko nežudo, jos daro daug gera, užsiiminėja labdara." Ir taip, ir ne. Jeigu žiūrėsime kūniškai, tai dabar kūniškai žmones žudo religijos įtakoti teroristai, bet jeigu prisimintume, ką sakė Jėzus, ko labiau reikia bijoti? Ar vien tik kūniška gali būti mirtis?
Lk 12, 4-5:
Sakau jums, savo draugams: nebijokite tų, kurie žudo kūną ir paskui nebegali daugiau nieko padaryti. Aš parodysiu jums, ko turite bijoti: bijokite to, kuris nužudęs, turi galią įmesti į pragarą. Taip, sakau jums, šito bijokite!
Žiūrint į šitą rašto vietą, pagalvokime, kas geriau, ar žūti nuo teroristo rankos, ar susivilioti kokio dūzgentojo ausyse mokymu ir nuėjus anapus sužinoti, kad ėjai ne tuo keliu?

Religija žudo, tai faktas.

 

Tęsinys - kitoje dalyje