lt  |  en  |  ru 
į pradžią
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

 

 

Pradžios 2, 15:

Ir paėmė Viešpats Dievas žmogų ir apgyvendino jį Edeno sode, kad žmogus jį įdirbtų ir prižiūrėtų.

 

Pradžios 3, 17-19:

O Adomui Jis tarė: „Kadangi tu paklausei savo žmonos ir valgei nuo medžio, apie kurį tau buvau įsakęs: ‘Nevalgyk nuo jo’,-prakeikta bus žemė dėl tavęs! Vargdamas turėsi maitintis iš jos visą savo gyvenimą.
Erškėčius ir usnis ji augins tau, ir tu valgysi lauko augalus.

Valgysi prakaitu uždirbtą duoną, kol sugrįši į žemę, iš kurios esi paimtas. Esi dulkė ir dulke vėl pavirsi.

 

Ar iki nuopolio ir prakeikimo, ar po jo, žmogus buvo skirtas žemei įdirbti ir prižiūrėti. Kuo labiau mes nutolstame nuo žemės, nuo darbų gamtoje, gryname ore, tuo nenatūraliau gyvename ir prasčiau jaučiamės.

Mes dėkingi Viešpačiui už galimybę turėti sodą su visais jo augintiniais ir labai atsakingai bei su meile žiūrime į tai, kas mums patikėta. Teduoda Viešpats mums jėgų ir išminties visa tvarkyti.

Paspauskite ant nurodos apačioje, jei norite pamatyti, kaip mums sekasi Viešpaties duotame bičių sode.