lt  |  en  |  ru 
į pradžią
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Apie kojų plovimą

Apie kojų plovimą

 

Štai ir vėl, kaip ir kiekvieną ketvirtadienio vakarą prieš Velykas, daugelyje katalikų apeiginių pastatų bus atliekamas tradicinis ritualas – iš anksto kruopščiai atrinkti ir instruktuoti, bet vis tik šiek tiek sutrikę vyrai nusiaus nuo kojos batą ir nusimaus kojinę, o maldingą veidą nutaisęs kunigas užpils ant jų pėdų vandens ir nusausins rankšluosčiu. Gali būti, kad emociniam įspūdžiui sustiprinti kojas net pabučiuos. Aukšto rango hierarchų naudojami dubenys paprastai būna iš aukso ar sidabro, nors galbūt naujasis popiežius, mėgstantis pabrėžti dabar populiarų žmonių akyse paprastumą, pasirinks molinį dubenį. Jie sakys, kad taip moko nuolankumo ir kad šį pavyzdį mums parodė Jėzus.
Iš tiesų, koks rafinuotas pasityčiojimas iš Jėzaus mokymo.
Ar suprantate, mielieji, kodėl taip nuliūsta Šventoji Dvasia manyje, kai išgirstu apie ritualinius Didžiojo Ketvirtadienio kojų plovimus katalikų apeigose? Aš myliu katalikus, bet mes žinome, kad meilė „nesidžiaugia neteisybe, džiaugiasi tiesa“ (1Kor 13, 6), o tame, ką jie daro, tiesos nėra.
Kodėl aš drįstu taip teigti?
Atsakysiu tiems, kurių širdys trokšta tiesos ir kurie netingi perskaityti du kartus po 17 eilučių. Pasižiūrėkime į Dievo žodį, kur ir surašytas Jėzaus mokymas. Dvi ištraukos:

Jono 13 sk.:
1 Prieš Paschos šventę Jėzus, žinodamas, kad atėjo Jo valanda iš šio pasaulio keliauti pas Tėvą, ir mylėdamas savuosius pasaulyje, parodė jiems savo meilę iki galo.
2 Vakarienės metu, kai velnias jau buvo įkvėpęs Simono sūnaus Judo Iskarijoto širdin sumanymą išduoti Jį,
3 žinodamas, kad Tėvas visa atidavęs į Jo rankas ir kad Jis išėjo iš Dievo ir eina pas Dievą,
4 Jėzus pakilo nuo stalo, nusivilko viršutinius drabužius ir persijuosė rankšluosčiu.
5 Po to įpylė vandens į praustuvą ir ėmė plauti mokiniams kojas bei šluostyti rankšluosčiu, kuriuo buvo persijuosęs.
6 Taip Jis priėjo prie Simono Petro. Šis Jam tarė: „Viešpatie, nejaugi Tu plausi man kojas?”
7 Jėzus jam atsakė: „Tu dabar nesupranti, ką Aš darau, bet vėliau suprasi”.
8 Petras atsiliepė: „Tu neplausi man kojų per amžius!” Jėzus jam atsakė: „Jei nenuplausiu tavęs, neturėsi dalies su manimi”.
9 Tada Simonas Petras sušuko: „Viešpatie, ne tik mano kojas, bet ir rankas, ir galvą!”
10 Jėzus jam atsakė: „Kas nuplautas, tam reikia tik kojas nusiplauti, nes jis visas švarus. Ir jūs esate švarūs, bet ne visi”.
11 Nes Jis žinojo, kas Jį išduos, ir todėl sakė: „Jūs ne visi švarūs”.
12 Nuplovęs jų kojas, Jis užsivilko drabužius ir atsisėdęs paklausė: „Ar supratote, ką jums padariau?
13 Jūs vadinate mane ‘Mokytoju’ ir ‘Viešpačiu’, ir gerai sakote, nes Aš Tas esu.
14 Jei tad Aš-Viešpats ir Mokytojas-nuploviau jums kojas, tai ir jūs turite vieni kitiems kojas plauti.
15 Aš jums daviau pavyzdį, kad Jūs darytumėte, kaip Aš jums dariau.
16 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: tarnas ne didesnis už savo šeimininką ir pasiuntinys ne didesnis už savo siuntėją.
17 Jeigu tai suprantate, palaiminti esate, taip elgdamiesi.

Jono 15 sk.:
1 „Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas-vynininkas.
2 Kiekvieną šakelę manyje, neduodančią vaisiaus, Jis išpjauna, o kiekvieną šakelę, nešančią vaisių, apvalo, kad ji duotų daugiau vaisiaus.
3 Jūs jau esate švarūs dėl žodžio, kurį jums kalbėjau.
4 Pasilikite manyje, ir Aš jumyse. Kaip šakelė negali duoti vaisiaus pati iš savęs, nepasilikdama vynmedyje,-taip ir jūs, jei nepasiliksite manyje.
5 Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir Aš jame, tas duoda daug vaisių; nes be manęs jūs negalite nieko nuveikti.
6 Kas nepasiliks manyje, bus išmestas laukan ir sudžius kaip šakelė. Paskui surinks šakeles, įmes į ugnį, ir jos sudegs.
7 Jei pasiliksite manyje ir mano žodžiai pasiliks jumyse,-jūs prašysite, ko tik norėsite, ir bus jums duota.
8 Tuo bus pašlovintas mano Tėvas, kad duosite gausių vaisių ir būsite mano mokiniai.
9 Kaip mane Tėvas pamilo, taip ir Aš jus pamilau. Pasilikite mano meilėje!
10 Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje, kaip Aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus ir pasilieku Jo meilėje.
11 Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse liktų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų.
12 Tai yra mano įsakymas, kad mylėtumėte vienas kitą, kaip Aš jus pamilau.
13 Niekas neturi didesnės meilės kaip tas, kuris savo gyvybę už draugus atiduoda.
14 Jūs esate mano draugai, jei darote, ką jums įsakau.
15 Jau nebevadinu jūsų tarnais, nes tarnas nežino, ką veikia jo šeimininkas. Jus Aš draugais vadinu, nes jums viską paskelbiau, ką iš savo Tėvo girdėjau.
16 Ne jūs mane išsirinkote, bet Aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių ir jūsų vaisiai išliktų,-kad ko tik prašytumėte Tėvą mano vardu, Jis jums duotų.
17 Aš jums tai įsakau: mylėkite vienas kitą!”

Suprantama, kad tai ne apie kūno švarą ir ne apie sodininkystę parašyta, taip pat ir ne apie parodomajį kojų pabučiavimą kartą metuose. Jėzus elgėsi neįprastai, sunkiai suprantamai, Jis daug kalbėjo palyginimais ir kartais Bibiliją sunku suvokti, bet nuoširdžiai trokštantiems žinoti Jėzus atveria protus Raštams. Tiems, kas netrokšta pažinti Jėzaus ir Jam paklusti, o turi savų tikslų ir nori manipuliuoti žmonėmis, tiesiog nepatogu pripažinti, kad Biblijoje surašytas tikrasis gyvenimo bažnyčioje mokymas, paliktas mums Jėzaus Kristaus. Tuomet susikuriama keista kūniška tradicija ir kartojama metai iš metų, net nesusimąstant, ko iš tikrųjų mokė Jėzus ir ką reiškia būti švariam.
Švarūs pasidarome, klausydami ir laikydamiesi Dievo Žodžio, ką ir sako Jono 15 sk. 3 eilutė. Pamenate, Jėzus yra sakęs: „Kas mane tiki, kaip Raštas sako, iš jo vidaus plūs gyvojo vandens upės”. (Jn 7,38). Šitų upių vanduo ir yra vanduo, kuriuo mes, tikintieji, vienas kitą nuplauname. Todėl tas, kuris jau švarus, plauna kojas tam, kuriam jos dar ne visai švarios, bet visa tai su meile ir nuolankumu, be jokio pasididžiavimo. Tai būtina, norint „turėti dalį“ su Jėzumi.
Iš tiesų, Jėzus mums parodė pavyzdį ir viską nusakė, kaip kas turi būti. Tokie turi būti santykiai tarp mokinių – nuolanki meilė ir patarnavimas vienas kitam, su pasiaukojimu, net iki mirties. Artimas meilės santykis, tai Jėzaus įsakymas. Todėl neįmanoma tikrojoje Jėzaus bažnyčioje jokia kita hierarchija, kaip tik meilės hierarchija, kuomet vyresnieji, labiau patyrę Kelyje, su meile, kantrumu ir didžiule atsakomybe moko vėliau įtikėjusiuosius Dievo Žodžio ir padeda jiems siekti šventumo. Bažnyčioje visi svarbūs, tik ne visi turi vienodą tarnystę. Vyresnieji, seniau esantys Kelyje, kurie turi didesnes dovanas ir yra labiau pripildyti Dievo dvasios, turi atsakingesnę tarnystę ir padeda naujatikiams išsilaikyti tikėjime, meilėje ir tiesoje, kad vėliau tie padėtų naujatikiams. Taip auga tikroji bažnyčia. Mokiniai aukoja savo gyvenimus dėl kitų iš meilės Viešpačiui, ne trokšdami sau naudos ar garbės. Štai tokio aukojimosi pavyzdį ir parodė Jėzus Kristus, kantriai keletą metų savo mokinius mokydamas ir prieš mirtį nuplaudamas jiems kojas.
Gal sakysite, aš ne taip suprantu Jėzaus mokymą, apaštalai mokė kitaip? Pasižiūrėkime, ko moko apaštalas Paulius.
Filipiečiams 2 sk.:
3 Nedarykite nieko varžydamiesi ar iš tuščios puikybės, bet nuolankiai vienas kitą laikykite aukštesniu už save
4 ir žiūrėkite kiekvienas ne savo naudos, bet kitų.
5 Būkite tokio nusistatymo kaip Kristus Jėzus,
6 kuris, esybe būdamas Dievas, nesilaikė pasiglemžęs savo lygybės su Dievu,
7 bet apiplėšė save ir esybe tapo tarnu ir panašus į žmones.

Apaštalo Petro (katalikų vadinamo pirmuoju popiežiumi) laiške mes skaitome:
1Petro, 5sk.:
1 Jūsų vyresniuosius raginu aš, irgi vyresnysis, Kristaus kentėjimų liudytojas ir dalyvis šlovės, kuri bus apreikšta:
2 ganykite pas jus esančią Dievo kaimenę, prižiūrėdami ją ne iš prievartos, bet noriai, ne dėl nešvaraus pelno, bet uoliai,
3 ne kaip viešpataujantys jums patikėtiems, bet būdami pavyzdžiu kaimenei.

Taigi, ar laikosi katalikų hierarchai Jėzaus Kristaus ir apaštalų mokymo?
Deja, ne.
Jei laikytųsi, jie atsiprašytų Viešpaties, kad kraipė Jo mokslą, mestų į šalį pompastiškus ritualus, nusivilktų savo puošnius ilgus rūbus, parduotų savo auksinius dubenėlius, pinigus išdalintų vargšams, tada pasikrikštytų ir eitų skelbti Evangelijos. O įtikėjusius mokytų Dievo Žodžio ir švento gyvenimo, kuris patinka Viešpačiui...

 


2013-03-28